XXI a. ragana

Taigi, papasakojau labai nedaug apie MOTERIŠKUMO LAISVĖS KLUBO seminarus, rašiau apie pojūčių malonumus, apie Laukinę Moterį… Visa tai, ir apskritai moteriškumas, siejasi su pagrindiniu dalyku – intuicija.

Štai A. Einšteinas teigė: „Intuityvus protas yra šventa dovana, o racionalusis protas – ištikimas tarnas. Mes sukūrėme visuomenę, kuri gerbia tarną ir užmiršo dovaną“. Ši citata atitinka ir šių laikų visuomenę. YPAČ šių laikų…

Pasak medicine.lt: „Intuicija – tai smegenų sugebėjimas įvertinti situaciją ar procesą ir priimti sprendimus be racionalaus proto kišimosi. Ji remiasi instinktais, tačiau ją suponuoti gali ir giliai įsišaknijusios žinios, kurios mums pakužda išeitį net racionaliai to nesuvokiant. Visi turime intuiciją, bet ne visi ją naudojame ir ja pasitikime priimdami sprendimus. Požiūrį į intuiciją ir jos vertinimą dažniausiai nulemia tai, kaip mes buvome auginti, įtakos gali turėti mūsų kultūrinė aplinka. Tėvai, kurie niekada nepasinaudojo savo intuicija ir ja nepasikliovė, neįdiegs šeštojo pojūčio svarbos ir savo vaikams. Kai kuriose kultūrose intuicija labai vertinama, bet daugumoje nugali racionalus protas.“

Aš visada vadovavausi intuicija. Ir visą gyvenimą ja vadovausiuos. Teikiau jai pirmenybę, nors aplinkui žmonės su kiekviena diena garbino „tarną“. Kodėl?  Moterims intuicija ypač naudinga, juk mes kūrėjos, mes jautrios, mes globėjos, todėl turim intuityviai jausti aplinką. Kam elgtis taip kvailai ir nepasinaudoti dovana, kurią suteikė pati gamta. O gamta visada pyksta, kai nevertini to, kas duota. Pati intuicija yra kaip tas pats laukinis vilkiukas – kad jį prisiaukinti, turi pastoviai maitinti, nes būdamas alkanas jis bus piktas… Tik nepainiokit intuicijos su norais, principais, tinguliu ir pan.

Štai būna kartais pagalvoji: „Viską darau teisingai, o nesiseka ir tiek…“ Patarimas yra ir jis tikrai veikia, tai įsiklausyti į save, ten visada glūdi atsakymas. Negirdi? Vadinasi reikia tavo intuiciją pažadinti – duoti vilkiukui pasisotinti!:)

Mano intuicija yra 100 procentinė ir anksčiau net gąsdindavo. Labai gerai pamenu, kai sėdėjau su drauge bare, gurkšnojau kokteiliuką ir ėjau iš proto, kaip mane kankino nuojauta, kad tą vakarą sutiksiu savo buvusią meilę, kurio niekaip negalėjau pamiršti, o ir nebuvau labai ilgai mačius. Tai pasakiau draugei ir po 10 min. įėjo jis! Ne, tai nesutapimas. Taip būna, taip yra… Kaip aš sakau: „jaučiu užpakaliu“:))) Tai svarbu priimant kasdienius sprendimus, svarbius sprendimus, o ypač sprendžiant apie žmones. Jie kuria mūsų aplinką, todėl negali leisti sau naiviai laikyti draugu to, kuris paslapčia tave „ėda“.

Man labai patinka moters lyginimas su ragana. Ne, ne ta stereotipine ragana su karpa ant nosies ir šluota. Viena iš etimologijų raganą sieja su žodžiu regėti.  Raganos turėjo antgamtinę galią tvarkyti ir regeneruoti gyvojo pasaulio bei Visatos reiškinius. Viena būdingiausių raganų galių buvo sugebėjimas pasiversti ir kitus paversti įvairiais gyvūnais, ropliais, rupūžėmis, paukščiais ir t.t. Tie gyvūnai buvo gyvenimo, mirties, atgimimo simboliai, susiję su visu gyvuoju pasauliu. O tada, atsiradus krikščionybei, prasidėjo ir raganų medžioklė. Taigi nesunku visa tai perkelti į šiandien ir pamatyti, kad vyksta tas pats. Moteris – ragana, turi galią regėti, valdyti simbolinę mirtį, atsinaujinimą, gyvybę, o visa aplinka, sociumas – krikščionybė, slopina ją. Negerai būti „ragana“, visuomenei tu naudinga kaip naivi „našlaitėlė“. Ir tokių simbolinių pavyzdžių iš istorijos galima tikrai rasti dar ne vieną.

Na, MOTERS STUDIJOJE neburiam ir viralų neverdam:))), tačiau susitinkam, kad lavintume intuiciją, kad išsižadėtume „našlaitėlės“ ir taptume „reginčiąja“. MOTERIŠKUMO LAISVĖS KLUBE laukiama kiekviena, kuri nori ištarti: „Esu laiminga, nes visada jaučiu, kas man geriausia!!!“

Siūlau, gal būkime XXI amžiaus raganos?:)))

Raganos registruojasi čia [ http://www.motersstudija.lt/kuriusave/385 ]

Rašo čia:))) [ marija@motersstudija.lt ]

 

 

Moteriškumo laisvė. Klubas

Sveikos, Mielosios:)

Na kaip gi Jūs visos gyvenate? Aš tai kažkokiam ieškojimų kelyje, gal knyga taip paveikė? Iš tiesų, tai tiek visko norisi daryti, viskuo domėtis, bet kartu ir nėra nei jėgų, nei noro… Na taip, pati sau prieštarauju ir nežinau, ko noriu… O juk tai taip moteriška:D Kadangi pastaruoju metu reikalai tiesiog pabiro ant mano galvelės, tai knygą („Bėgančios su vilkais“) skaitau labai vėlai prieš miegą, jei turiu dar jėgų ir labai po truputuką, bet stengiuos paskaityti. Drąsiai galiu pasakyti, kad ji jau mane paveikė. Atradau tą savąjį „grobuonį“ ir bandau su juo kovoti. Žiūrėsim kas toliau…:)))

Minėjau, kad papasakosiu apie „Moters studijos“ MOTERIŠKUMO LAISVĖS KLUBĄ, ir kas gi ten tokio vyksta!

Taigi, pirmadienį (lapkričio 16 d.), jau buvo pirmasis moterų susitikimas. Jaukioje, nedidelėje erdvėje, skambant muzikai, degant žvakėm ir smilkalams, Eglė papasakojo apie moterišką energiją, tūnančią mumyse. Kaip ji veikia? Kaip ji padeda? Kokios yra moterys? Kodėl yra naudinga valdyti moterišką energiją? Tada prasidėjo praktinė dalis, kurios metu tarsi medituodamos, įsijausdamos kaupėm energiją, skleidėm po visą kūną ir spinduliavom į išorinę aplinką. Šie seminarai nėra stebuklingi, tikrai ne, tačiau taip moteriai įteikiamas rakčiukas į savo potyrių, jausmų, intuicijos pasaulį. Po seminaro tikrai jauti, kad su tavim kažkas vyksta. Moterys ateina į šiuos seminarus skirtingais tikslais – tikisi geros nuotaikos, atsipalaidavimo, tapimo fatališka moterimi ir t.t. Asmeniškai aš, kai atėjau į seminarą, norėjau pažadinti tikrąją „aš“, išmokti mylėti „aš“, girdėti „aš“…

Šis seminaras, tai ne tik energijos kaupimas. Tai aplinka, vieta moterims, merginoms, kurios kartu gali mokytis moteriškumo. Moteriškumas toli gražu nėra tik krūtinė ar klubai. Moteriškumas tikrai nėra aukštakulniai ir suknelės. Moteriškumas, tai jausmas, mintys, veikla… Taigi, moterys (nesvarbu kiek jums metų), kurios nori apie save sužinoti daugiau ir paskui mėgautis tais atradimais, turėtų drąsiai ateiti.

Energijos kaupimą, kai išmoksti, gali daryti pati sau viena namuose. Išmoksti ją valdyti ir tarp žmonių, tačiau pačios moterys pripažino, kad tarp kitų moterų tai daryti yra naudingiau. Ir tai tiesa. Kai pagalvoju, juk mes ir taip pastoviai užsisklendusios, nepatiklios, veikiamos socialinių kaukių, aplinkos, kitų žmonių ir be galo, be krašto… O per seminarą visos puikiai žino, ko susirinko, tad gali atsipūsti ir mėgautis laiku moteriškumo žadinimui.  Svarbiausia, išmokti pasinerti į potyrius, savo vidų ir nemąstyti, bet jausti. Man dar dabar sunku per seminarus išjungti mintis, tačiau dar keletas seminarų ir manau sugebėsiu:))) Pati Eglė turėjo mokytoją, kuri ją viso to išmokė. Ji pati tai praėjo, ieškojo to „rakto“ ir dabar stengiasi tai perduoti kitoms. Šis MOTERIŠKUMO LAISVĖS KLUBAS neužsibaigia tik „energijos šokiu“. Klubo tikslas yra suburti moteris ir veikti viską, ką tik moterys nori veikti!:))) Laukia išvažiuojamieji seminarai, energetikos jungimas su masažu, su Moulin Rouge šokiu, foto sesijos, vakarėliai, pokalbiai ir visa, ko užsigeisim!!! Projektas numatomas tikrai ne keletui mėnesių, bet keletui metų, todėl labai norisi suburti faina kompaniją moterų, kurios tiesiog verstu kalnus:))) Seminarai tikrai nėra brangūs – 30 Lt už kiekvieną seminarą. Seminarai vyksta Basanavičiaus g. 31, Vilniuje, kiekvieną pirmadienį, nuo 18.30 iki 20.30. Juos veda pati „Moters studijos“ vadovė Eglė. Svarbiausia tik patogiai jaustis ir pasiimti šiltesnes kojinytes:)))

Gaunu laiškų su klausimais, ar nieko tokio, jei prieš tai neturėjo patirties? Atsakau – patirties tam tikrai nereikia, ir metai nesvarbūs, ir draugę galit pasiimti:) Jei nori ateit pasibūti, labai laukiam kiekvienos!:))) Svarbiausia užsiregistruoti http://www.motersstudija.lt/kuriusave/385 arba parašyti man marija@motersstudija.lt

Iki malonaus!!!:)))

Bėganti su vilkais. Laukinė moteris…

Na pagaliau atradau ramų pusvalanduką aplankyti savo mylimą blog‘ą. Ir labai noriu pasidalinti įspūdžiais. Pagaliau skaitau knygą, kurią seniai norėjau perskaityti. Tai Clarissa Pinkola Estes knyga „Bėgančios su vilkais“. Knyga, kurios filosofija vadovaujasi ir „Moters studija“. Girdėjau, kad ji dar vadinama „moters biblija“.  Tikiu, kad dauguma ją skaitėt arba bent pavadinimas pasirodė tikrai girdėtas:)

Mes visos ilgimės laisvės. Kultūra beveik neturi priešnuodžių nuo ilgesio. Mus pratino gėdytis šitokių troškimų. Atsiauginusios ilgus plaukus, mes įgudome slėpti po jais savo jausmus. Tačiau dieną ir naktį mums už nugaros tebešmėkščioja pirmapradės Laukinės Moters šešėlis. Kur bebūtume, tas šešėlis sėlina mums iš paskos ir aiškiai turi keturias kojas.

Perskaičius pavadinimą ir išgirdus sąvoką „laukinė“, sąmonė automatiškai sustoja ties pagrindine šio žodžio prasme, tačiau šioje knygoje yra visai kitaip.

Taigi žodį „laukinė“ mes čia vartosime (…) pirmine prasme, kuri nurodo natūralų gyvenimo būdą: taip gyvendama gyva būtybė, criatura, nepraranda vidinio savo integralumo ir sykiu pripažįsta tam tikrus sveikus apribojimus. Žodžiai „laukinė moteris“ verčia moteris prisiminti, kas jos yra ir ką jos veikia. Tai metafora, apibūdinanti mus visus palaikančią jėgą. Tai šios jėgos, be kurios moterys neįstengtų gyventi, suasmeninimas.

Skaitau šią knygą godžiai, bandydama įsijausti į žodžių prasmę, kad kiekvienas jų atneštų maksimalią naudą. Kai atradau pastraipą apie moteris, kurių „laukinė jėga“ miega, tai net išsigandau! Kaip dažnai tai jaučiu!

…jautiesi be galo išsunkta, pervargusi, sudirgusi, prislėgta, sumišusi, užguita, iškankinta ir atbukusi. Nuolat ko nors bijai, svyruoji ir drebi, nejauti nei įkvėpimo, nei gyvenimo džiaugsmo, nei pilnatvės, tik amžiną graužatį ir gėdą, be perstojo nerviniesi ir blaškaisi, bet nerandi nei išeities, nei atgaivos, nei priebėgos ir paprasčiausiai kraustaisi iš proto.

…kūrybines savo jėgas atiduodi kitiems, renkiesi tokius partnerius, darbus ir draugus, kurie čiulpte iščiulpia iš tavęs visus syvus; kenti dėl suardytų gyvybinių savo ciklų, jautiesi esanti per daug uždara, nepaslanki, netvirta, neryžtinga, neįstengianti nei išlaikyti gyvenimo tempo, nei sustoti ir atsikvėpti.

Bijai sustoti ir bijai veikti, nuolat skaičiuoji iki trijų, bet taip nieko ir nepradedi, esi pernelyg savikritiška ir susidvejinusi, nors visais kitais atžvilgiais – puikios formos ir galėtum kalnus nuversti. Visi šie trūkumai ir negalavimai nėra tiktai šio amžiaus ar atskiros epochos bėda – jie virsta epidemija bet kur ir bet kada, kai tiktai moterys patiria priespaudą, o laukinė jų prigimtis pakliūva į spąstus.

O kokia jautiesi, kai „laukinė moteris“ pabunda, kai ji tave visą užpildo, kai žvelgi jos akimis???

Moterys, kurios buvo jos netekusios, o paskui vėl surado, iš paskutiniųjų stengiasi išsaugoti ją visiems laikams. Kai jau ją atgauna, jos bet kokia kaina siekia ir išlaikyti, nes tiktai jos dėka suklesti jų kūrybingumas, santykiai su kitais žmonėmis darosi prasmingesni, gilesni ir turtingesni, susitvarko jų seksualiniai, kūrybos, darbo ir poilsio ciklai, o jos pačios liaunasi buvusios svetimų grobuoniškų  kėslų objektu, nes pasijunta nė kiek ne mažiau už kitus turinčios prigimtinę teisę augti ir klestėti. Dabar dienos pabaigoje apimantis nuovargis ateina po prasmingų darbų ir drąsių žygių, o ne nuo sekinančio sukimosi vis tų pačių smulkių rūpesčių, niekingų minčių ir nykių santykių rate. Moterys pradeda instinktyviai jausti, kam metas mirti, o kas privalo gyventi; išmoksta prireikus pasitraukti, o kai reikia, sugeba pasilikti.

…ryžingai šluojam visokį šlamštą nuo stalo, nedvejodamos atsikratom išsisėmusių santykių, išlaisviname savo protą ir mąstymą, verčiame naują puslapį, reikalaujame atvangos, laužome taisykles, ir tegu nors pasaulis liaunasi sukęsis – mes nebegalime daugiau be jos gyventi!

Skaitant kiekvieną šios knygos puslapį neįmanoma neatverti plačiau akių ir giliau neįkvėpti!!! Manau, kad atradau naują religiją!!!:)))

Straipsnis apie “laukinę moterį”, kurio komentarai ne mažiau vertingi už patį straipsnį:)

http://zurnalas.darnipora.lt/laukine-moteris-103.html

P.S. Egle, labai ačiū Tau už šią knygą. Todėl ir myliu MOTERS STUDIJĄ.

P.P.S. Labai laukiu MOTERS KLUBO susitikimų, kurie vyks nuo lapkričio 16 d. kiekvieną pirmadienį. Jų metu žadinsim mūsų laukinukę. Kitame įraše daugiau papasakosiu apie šiuos seminarus.

Galite registruotis http://www.motersstudija.lt/kuriusave/385

Siųsti klausimus bei pageidavimus adresu marija@motersstudija.lt

Nepriklausoma moteris

Naršydama internete radau įdomų tekstuką su pamokančia mintimi apie “nepriklausomą moterį”. Dalinuosi su Jumis ir palieku laisvės interpretacijai:) 

Gyveno kartą ABSOLIUČIAI NEPRIKLAUSOMA MOTERIS. Maždaug prieš metus ji tapo tokia – absoliučiai nepriklausoma. Ir tuo siaubingai didžiavosi. Ji atsibusdavo suskambus žadintuvui ir niekad nesilepindavo lovoje. Jai buvo vis tiek, ar gerti kavą, ar arbatą: ji ilgai kovojo su priklausomybe nuo kofeino. Ir įveikė, tuo pat metu pašalindama iš savo raciono viską, kas saldu, kaloringa ir nenaudinga. Todėl ji gėrė rytais vandenį ir valgė nesaldžią ir nesūdytą avižinę košę. Ji išsiskyrė su draugėmis, nes jai nesinorėjo nuo jų priklausyti. Ji buvo visiškai abejinga apsipirkimams ir niekas nedrįstų papriekaištauti jai, kad dėl blizgančio skuduro gali pamesti galvą. Nuo to laiko, kai ji išvijo savo mylimajį (juk vos netapo nuo jo priklausoma!), praėjo jau daug mėnesių. Trumpiau tariant, ABSOLIUČIAI NEPRIKLAUSOMA MOTERIS jautė, kad dar truputėlis ir ji taps IDEALIA MOTERIMI.

Šeštadienio rytą už jos durų pasigirdo krebždesys. Ji atidarė. Svyruodama iš nuovargio, ant slenksčio stovėjo KATĖ. Moteris įsižiūrėjo ir aiktelėjo:

-Tu?! Bet… Kaipgi taip? Trys šimtai keturiasdešimt kilometrų?!

-Aš ėjau ištisus metus. – ir KATĖ, įėjusi į namus, bejėgiškai prisiglaudė prie kėdės kojelės.

-Kodėl?

-Pasiilgau. – atsiduso KATĖ. – Aš negaliu be tavęs gyventi, ir be mūsų namų, ir be mūsų vyriškio. Beje, o kur jisai?

-Bet juk aš nuvežiau tave pas tetą į kaimą… Tu neįsižeidei?

-Iš pradžių – taip. Bet paskui atleidau. Aš juk suprantu: tu taip norėjai tapti nepriklausoma…

-Ir tapau! – moters balstas staiga išdavikiškai sudrebėjo.

-Ką gi, sveikinu. – sukuždėjo KATĖ. – Nieko nepadarysi. Aš pailsėsiu dienelę ir keliausiu atgal.

Naktį moteris krūptelėjusi atsimerkė – ji visada atsibusdavo nuo nesuprantamo ilgesingos tuštumos krūtinėje pojūčio. Palei širdį buvo šalta, tartum viduje kas būtų ventiliatorių įjungęs. Iš įpratimo ji ištiesė ranką pasiimti raminančių vaistų ir užčiuopė šiltą kailiuką. KATĖ minkštai pražingsniavo antklode, prigulė pašonėje, sumurkė. Netrukus šaltas ventiliatorius krūtinėje pradingo.

Praėjo trys dienos. Moteris pabudo. Pusvalandį pasilepino lovoje, paskui nulėkė į virtuvę, iš anksto mėgaudamasi juoda kava su dar juodesniu šokoladu. Paskui pasiekė mobilų ir uždavė savo mylimam vyriškiui svarbiausią klausimą: „Kur tu?“ – tokių žinučių ji vakar išsiuntė kokį šimtą. Paskui susitarė su drauge susitikti kavinėje. Ir staiga pamatė KATĘ, sėdinčią prie durų.

-Išleisk mane. – paprašė jinai.

-Tu išeini? – moters akyse sublizgo ašaros. – Bet dabar aš nebegalėsiu be tavęs.

-Nusiramink. – atsakė KATĖ. – Aš tiesiog pasivaikščiosiu ir greitai grįšiu. Ir neužrakink durų. Juk nepriklausomybė – tai visai ne priklausomumų buvimas, kaip tau atrodė. Nepriklausomybė – tai žinojimas, kad durys atrakintos. O dar nepriklausomybė – tai laimė. Laimė, kad pas tave yra kažkas, pas ką tu pasirengusi 347 kilometrus pėstute nueiti…

Ir KATĖ peržengė slenkstį, padrąsinančiai nusišypsojusi ABSOLIUČIAI NORMALIAI MOTERIAI.

[http://www.visokybes.com/wiki/165/2642_Nepriklausomyb%C4%97]

Paprasti pojūčių malonumai

Štai ir ruduo už lango. Perėjom prie žiemos laiko ir tenka užmiršti šiltus saulytės spindulius ir visaip kaip stengtis nepasiduoti rudeninei tamsai, kuri taip ir kėsinasi į puikią nuotaiką, energiją ir polėkį dirbti. Iš tiesų, šiandien su baime suvokiau, kaip greitai bėga laikas. Štai pagalvojau apie visus praėjusius metus ir supratau, kaip mes stengiamės skubėti. Žmogus kaip robotukas- gyvena, bet nejaučia gyvenimo. Atrodo bėgi bėgi, o niekur taip ir nenubėgi, tik pavargsti nuo tų ilgųjų distancijų. Ech, kokia filosofinė nuotaiką mane užplūdo, matyt nieko nepadarysi, senukas ruduo daro savo. Kaip sakiau, ir visada sakysiu, mes pačios savo karalysčių valdovės, todėl joks ruduo neturi teisės kėsintis į mūsų nuotaiką. Be abejo, tam yra n visokių būdų save pradžiuginti, juk tam yra kirpėjos, masažo salonai, apatinių parduotuvės, sportas, miegas kvepiančioje lovoje, gera knyga, mergaičių vakarai, mylimieji ir t.t. Galiu vardinti visą dieną, bet keli paprasti dalykai yra visiškai nemokami, ir juos gali turėti kada tik pati madam užsimanys. Tai pojūčiai. Kaip dažnai mes net nesusimąstome, kad matome, uodžiame, liečiame, girdime? Juk taip skubame, kad neužfiksuojame, jog visas šias dovanas turime? Tikrai taip, šie paprastučiai mūsų turimi pojūčiai padeda pasiekti harmoniją su savimi ir dialogą su aplinka. Jie neleidžia paskęsti rutinoje. Paprasčiausiai užsimerk, giliai įkvėpk, pajusk visą savo kūną. Lengvai ranka perbrauk per veidą, jausk jį minkštom ir švelniom savo pirštų pagalvėlėm. Paliesk plonyčius jautrius akių vokus, blakstienas. Paliesk lūpas. Užuosk savo odos kvapą. Koks gražus yra žmogus. Kokia nuostabi yra moteris.

Diena dažniau tapo paprastute švente, kai ją pradėjau jausti ne protu, o pojūčiais. Mėgstu tiesiog išjungti racionalų protą ir atsiduoti pojūčių pasauliui. Mmm… dabar vanduo tapo gaivesnis, kava gardesnė, o oras… oras tiesiog prisodrintas kvapų. Galima net žaisti žaidimą:) Štai dabar aš koncentruojuosi tik į garsus, o dabar tik į kvapus, tada mėgaujuos lytėjimo malonumais. Visą tai sujungi, pajunti visu savo unikaliu kūnu ir diena štai ima ir praturtėja, ir šį žaidimą gali žaisti nuolat:)

Štai vyras yra struktūra- planuoja, siekia tikslo, stato, o moteris- erdvė, kuri tą struktūrą užpildo. Ji yra gyvybė, energija, laisvė, kūryba, chaosas, kantrybė, nenuspėjamumas, tolerancija. Būdama „erdve“ gali „susilieti“ su aplinka. Kai savęs neblokuoji, neplauki paviršiumi, o kiekvieną dieną pojūčiais įsiurbi į save ir „išgyveni iki paskutinio siūlo“, tampi turtinga tiesiog dėl paprastų dalykų. Smalsumas pažadina ir sulėtina laiką. Kasdien tuo džiausiuosi ir vertinu:)

Siūlau paskaityti straipsnį „Aš – pojūčių gurmanas“ iš žurnalo „Aš ir psichologija“, kuriame ši tema aptariama dar plačiau. http://www.motersstudija.lt/mintys_apie/361

P.S. nevenkite komentarų, savo nuomonės, minčių bei diskusijų:))

…tai apie ką seniai svajojai, bet neišdrįsai padaryti…

TAVASIS Moulin Rouge tai apie ką seniai svajojai, bet neišdrįsai padaryti… tai visai naujas ir intriguojantis MOTERS STUDIJOS projektas, kuris gimė tikrai ne veltui. Kiekviena moteris bent kartą gyvenime yra pagalvojusi, kad norėtų savo draugui ar vyrui sušokti kerintį, viliojantį šokį arba turėti paslaptingą nuotraukų albumą, kurį kaskart atsivertusi prisimins, kad išdrįso tai padaryti:) Juk būtų smagu, nesakyk!

Dažnai buvo pasitaikiusių situacijų, kai draugė klausdavo: „O, kitą savaitę JO gimtadienis, arba šv. Valentino diena, arba buvimo kartu metinės ir pan. Ką jam padovanoti???“  Visada patardavau: „TU ir esi geriausia dovana! Nustebink jį, sušok aistringą viliotinį!“  Ir pasakysiu, kad visos, VISOS nori tai padaryti, bet… bijo. Galbūt apima gėdos jausmas, bijo, kad suklups, kad išraus, kad prajuokins. Vyrai neatsimena, ką jam padovanojot praėjusiais metais, o šią dovaną jis išlaikys atmintyje amžinai (ir liks labai maloniai savo mylimosios nustebintas)! Nors ne ne ne, juk ne visos turim tą “savąjį romano veikėją”, todėl tai kartu visom, kurios nenori ateityje atsiminti tik darbo, namų ir tradicinio savaitgalio. Taigi, tai projektas TAU, kad padarytum kažką „just for fun“!!!

Programoje:

· šokis su kėde,

· moteriška energetika,

· įvaizdžio suformavimas,

· makiažas pasirodymui,

· fotosesija,
· vakarėlis – pasirodymas žiūrovams.

Tu gauni:

• begalinį malonumą darydama tai, apie ką seniai svajojai,
• išmoksti šokį su kėde,
• viliojimo meno pamokas,
• stilisto konsultaciją, kuriant įvaizdį ir makiažą fotosesijai,
• fotosesiją Moulin Rouge tema,
• vakarėlį, kurio metu įvyks pasirodymas TIKRAME NAKTINIAME KLUBE, o tu galėsi pasikviesti savo draugus (-es),
• savo nuotraukas bei galimybę pasidaryti savo teminį portfolio, plakatą ir pan.

Profesionalų komanda padės tau tapti tikra žvaigžde ir atskleisti visą moterišką grožį bei energiją. Pati nustebsi, kokia gali būti…:)

Naujojo projekto proga Lapkričio 6 d., 21 val. VILLA LATINA naktiniame klube (Didžioji g. 28) vyks nemokama prezentacija-vakarėlis!
Dress code – kokteilinė suknelė.

Nepasididžiuok ir ateik su būriu draugių smagiai praleisti mergaičių vakarėlio ir daugiau sužinoti apie TAVĄJĮ MOULIN ROUGE!

P.S. keletas gražių kūrinių viliojančiam šokiui

Daigiau informacijos apie projektą http://www.motersstudija.lt/kuriusave/378

Seksualumas arba kuo vyrą traukia moteris…?

Kai kalbi apie moterį, moteriškumą, seksualumas yra neatsiejama ir maloni šios temos dalis. Pagooglinau ir pasiskaičiau, kas gi moterų/vyrų nuomone yra tas seksualumas ir ar jis būtinas moteriai? O nuomonių (kaip ir galima tikėtis) buvo įvairiausių: seksualumas, tai tas pats kas moteriškumas; seksualumas, tai kai moteris neturi seksualinių tabų; rengiasi iššaukiančiai atvirais drabužiais; net yra pavadintos „sielos blondinėmis“… Na taip, tikriausiai forumų nuomonėm nelabai galima pasikliauti:) Koks keistas ir iškreiptas kartais būna žmonių mąstymas. Juk seksualumas yra kažkas paslaptingo, gražaus, žavingo…  Seksuali moteris charizmatiška ir viliojanti…  Seksualumas- dovana moteriai… Seksualumas-jausmas… kažkas, ko neįmanoma įvardinti… menas… menas vilioti. Juk gamta sutvėrė vyrą ir moterį, ir iškrėtė šį pokštą tam, kad jie būtų kartu, o seksualumas tiesiog padeda pajausti vienas kitą…

O ką gi apie moters ir vyro trauką sako mokslininkai?:) Nusprendžiau pažiūrėti NATIONAL GEOGRAPHIC laidą apie lyčių seksualumą (buvo beprotiškai įdomu), kurioje pateikė nemažai įdomios ir aiškios informacijos – KODĖL VYRUS TRAUKIA MOTERYS???

Ir pasirodo, kad posakis „vyrai myli akimis“ yra absoliuti mokslininkų įrodyta tiesa!!! Amerikiečių antropologė Helen Fisher žmonių santykius išskyrė į tris dalis: seksualinė trauka, romantiški santykiai ir meilė. Taigi nuo seksualinės traukus viskas ir prasideda. Kai vyras pamato moterį, jo smegenyse vyksta labai daug procesų, kurių žmogus pats nesupranta. Smegenys filtruoja visą gaunamą informaciją, bet įdomiausia, kad labiausiai kraujotaka suaktyvėja toje vyro smegenų dalyje, kuri atsakinga už vaizdinę informaciją. Kiekvieno individo prigimtis yra pratęsti savo giminę, todėl vyras (gal net nesąmoningai), ieškodamas moters, to siekia, ir būtent trauką įtakojantys veiksniai yra glaudžiai susiję su ta paieška. Vyrai moters išvaizdoje ieško figūros ir simetrijos. Manau ir taip žinoma, kad vyrui svarbūs moters klubai ir krūtinė, kad ji galėtų išnešioti ir išmaitinti palikuonį. Veido simetrija pasirodo taip pat svarbi. Patrauklesnis tas veidas, kuris simetriškesnis.

Tuo pat metu uoslė irgi nemiega. Taip taip, tie patys garsieji feromonai. Psichologas Michaelis Wedekindas padarė tyrimą, kurio metu įrodė, kad individas gali užuosti kito individo imuninės sistemos atsparumą, o tai svarbu, kad tas pats trokštamas palikuonis paveldėtų stiprią imuninę sistemą. Juk pastebime, kaip mus pačias veikia kvapai.

Na, o tada seksualumas veda link romantiškų santykių:) Romatiškuose santykiuose moteriai paslaugą daro protas, kūrybiškumas bei gerumas. Protas leidžia suprasti, kad moteris sugeba kovoti ir išlikti. Be abejo, protas neatsiejama gero pašnekovo ir partnerio savybė. Kūrybiškumas jau prabylą apie jausmingumą. Ne veltui menininkai istorijoje pasižymėjo ir kaip geri meilužiai. Juk kūryba išlaisvina pojūčius, jausmus ir moterišką laukinę prigimtį. Na apie gerumą ir nėra ką kalbėti, juk vyrai vertina ir gerbia geras bei švelnias moteris:)

Bet smagiausia, kad būtent artumo, bučinių, glamonių ir mylėjimosi metu žmogaus organizme padaugėja „švelnumo hormono“, kuris skatina prisirišimą ir padeda priartėti prie trečiosios santykių dalies-MEILĖS:)

Na na, Mielosios, tie patys mokslininkai ir leido mums suprasti, kad galim vyrus nekaltai apgauti… Dieviškas apdaras, šlakelis nežemiško kvapo kvepalų, nuo aukštakulnių lengvai siūbuojantys klubai, mergaitiškai viliojantis žvilgsnis ir patikėkit, jis nebesupras, ką su juo darot…:)

Nori būt laiminga – būk!

Aaaa, negaliu nesidžiaugti, nes nuotaika nepakartojama, net cypiu, kaip faina. Ši savaitė  buvo beprotiškai sunki, morališkai stengiaus kovot su aplinka ir nepasiduoti (šį kartą ta aplinka buvo vyriškos giminės:), net vieną vakarą susiradau seną filmą („If Only“) ir iš visos širdies išsižliumbiau:) Kitą rytą galvojau atrodysiu ir jausiuos kaip sudaužyta, bet ne, atsikėliau nuostabios nuotaikos. Pagaliau išmokau negailėt savęs, išmokau nusispjauti į viską, kas to nevertas. Kiekvienas rytas yra naujos, dar nebuvusios dienos pradžia, su kuria gali darytį ką tik nori, KĄ TIK NORI PATI!!! Tai aš ir darau:) Užsileidau nuostabią dainą, pasidariau kavos, palindau po dušu iš visos širdies su pasimėgavimu traukiau natą. Pradėjau naują dieną…

Va gali būti taip gerai, kad pradedi gailėti kitų. Apsižvalgau aplink ir pakraupstu, kaip moterys savęs nemyli, rimtai! Susigalvoja kažkokių tabu, taisyklių. Mes ir taip kasdien turim laikytis begalės taisyklių, rašytų ir ne, tad kam dar savo viduje jų prisikurti??? Jei laikai naują sijoną užsidėt ypatingai progai- nelaikyk, dėkis rytoj į darbą, jei nori raudonų nagų, tai nusilakuok, daryk tai, ką jauti, jog nori padaryti, nes NIEKAS tavęs taip nemylės, kaip tu pati! Iš vis, gana laukt kažko ir viską verst krizei, nes jokia finansinė krizė nebus baisesnė už asmeninę… Štai „Facebook‘ e“ pasiskaitai komentarus ir matai, kad moterys laukia kažkokio išganymo, kad ir toj pačioj „Moters studijoj“ nori rasti auksinį receptą, kaip išspręsti savo gyvenimo problemas. Receptas yra- TU PATI!  „Ten kur pasibaigia moters kaklas, prasideda begalybė.“  Šiuos žodžius laikau savaitės citata. Na jie pasakyti vyro, su potekste pašiepti moterų giminę, bet po galais, jie 100 procentinė tiesa. Moters galvoje yra neaprėpiamai didesnis pasaulis nei tas, kuriame gyvename. Dėl moterų vyko karai, moterys įkvepia menininkus kūrybai, moterys turi tai, ko nepaaiškins nė vienas pasaulio mokslas! Atsipalaiduok ir nustok save stabdyti, daryk „just for fun“: dainuok, net jei neturi balso, eidama tikslingai linguok klubais, užsileisk mėgstamą muziką ir šokdama tvarkykis namus, puoškis dėl savęs, keiskis ir pasaulis keisis su tavim:)

Nelemta konkurencija

Taip gera kartais nieko neveikti ir tiesiog mėgautis laisva diena namuose. Už lango ne pats maloniausias oras, o aš sėdžiu susisupusi į šiltą pledą, gėriu kavą, medituoju nuo ramybės, kaupiu energiją, kurią išmokau kaupti per seminarus, ir dėlioju mintis blogui:)

„Duota-neduota“ temoj buvau užsiminusi, kad su drauge, stebint moteris, pastebėjom gan ryškų dalyką, tai moterų pagiežingi žvilgsniai. Eini sau gatve, tau puiki nuotaika, tu gražiai sau atrodai, būtinai savo atvaizdą įvertini parduotuvės vitrinose ir staiga pamatai, kaip tave nužiūri pro šalį einanti moteris ir žvilgsniu nušauna „sakydama“: „ko čia tokia laiminga, gražuolė mat atsirado“. Ir prieš rašydama šį įrašą aš specialiai fiksuodavau žvilgsnius, vis bandžiau patikrinti, ar man nesivaidena, bet, deja, su tuo mes susiduriam už namų sienų. Jei nesigilintume į šį dalyką, tai tiesiog pasakytume: „na juk tai natūrali moteriška konkurencija“. Mes mėgstam vertintini save su kitom ir tam net tobula citata yra:

Graži moteris džiugina vyrišką akį, negraži – moterišką.

Taip, mes varžomės dėl darbo vietos, dėl vyro ar dėl kažko kito ir visada norim laimėt (tame nieko blogo nėra), bet kai ta konkurencija yra betikslė, kai šiandien iš to per televizija net pinigai daromi, kuriant laidas saldžiu pavadinimu… Mes visos, absoliučiai visos esam skirtingos. Mes kiekviena turim SAVO skambėjimą ir esam SAVO karalystės valdovės. Nė viena nėra nei geresnė, nei blogesnė už kitą, nes tiesiog iš esmės esam skirtingos, tad kam lygintis?! Aplinkiniai dažnai mėgsta komentuoti tavo gyvenimą: „kodėl neišteki, pažiūrėk, Marytė kokį vyrą susirado “, „nejaugi negali kaip visi žmonės, būtina nesąmonių prisigalvoti“, o gal man nereikia, gal tai ne mano. Čia panašiai kaip su suknele, ji gali nuostabiai tikti tavo draugei, o ant tavęs atrodyti kaip „skolinta“.

„Moters studijoj“ seminarai vyksta grupelėmis, būtent tam, kad moterys matytų viena kitą, įvertintų savo ir gerbtu kitos unikalumą. Fainiausia, kai stengies, sieki savų tikslų, bet ne dėl kitų, ne tam, kad būtum geresnė už kitą moterį, o tam, kad pačiai sau patiktum, tada ir sektis pradeda

Kviečiame  į asmeninio augimo grupę, kurios tikslai:

• savęs pažinimas per bendravimą su kitomis moterimis,
• tarpasmeninio bendravimo ugdymas,
• atradimas savyje įsisenėjusių, “negyvų” elgesio ir reakcijų modelių bei jų keitimas,
• mokymasis girdėti ir jausti kitą,
• pasitikėjimo savimi lavinimas.

Pradiniame grupės darbo etape orientuosimės į darbą su simboliais pasakose, dainose, judesyje, sapnuose.

Kviečiame visas, kurios norėtų dalyvauti grupės darbe, registruotis iš anksto.

www.motersstudija.lt/kuriusave/358

Taip gera kartais nieko neveikti ir tiesiog mėgautis laisva diena namuose. Už lango ne pats maloniausias oras, o aš sėdžiu susisupusi į šiltą pledą, gėriu kavą, medituoju nuo ramybės, kaupiu energiją, kurią išmokau kaupti per seminarus, ir dėlioju mintis blogui:)

„Duota-neduota“ temoj buvau užsiminusi, kad su drauge, stebint moteris, pastebėjom gan ryškų dalyką, tai moterų pagiežingi žvilgsniai. Eini sau gatve, tau puiki nuotaika, tu gražiai sau atrodai, būtinai savo atvaizdą įvertini parduotuvės vitrinose ir staiga pamatai, kaip tave nužiūri pro šalį einanti moteris ir žvilgsniu nušauna „sakydama“: „ko čia tokia laiminga, gražuolė mat atsirado“. Ir prieš rašydama šį įrašą aš specialiai fiksuodavau žvilgsnius, vis bandžiau patikrinti, ar man nesivaidena, bet, deja, su tuo mes susiduriam už namų sienų. Jei nesigilintume į šį dalyką, tai tiesiog pasakytume: „na juk tai natūrali moteriška konkurencija“. Mes mėgstam vertintini save su kitom ir tam net tobula citata yra:

Graži moteris džiugina vyrišką akį, negraži – moterišką.

Taip, mes varžomės dėl darbo vietos, dėl vyro ar dėl kažko kito ir visada norim laimėt (tame nieko blogo nėra), bet kai ta konkurencija yra betikslė, kai šiandien iš to per televizija net pinigai daromi, kuriant laidas saldžiu pavadinimu… Mes visos, absoliučiai visos esam skirtingos. Mes kiekviena turim SAVO skambėjimą ir esam SAVO karalystės valdovės. Nė viena nėra nei geresnė, nei blogesnė už kitą, nes tiesiog iš esmės esam skirtingos, tad kam lygintis, kam konkuruoti?! Aplinkiniai dažnai mėgsta komentuoti tavo gyvenimą: „kodėl neišteki, pažiūrėk, Marytė kokį vyrą susirado “, „nejaugi negali kaip visi žmonės, būtina nesąmonių prisigalvoti“, o gal man nereikia, gal tai ne mano. Čia panašiai kaip su suknele, ji gali nuostabiai tikti tavo draugei, o ant tavęs atrodyti kaip „skolinta“.

„Moters studijoj“ seminarai vyksta grupelėmis, būtent tam, kad moterys matytų viena kitą, įvertintų savo ir gerbtu kitos unikalumą. Fainiausia, kai stengies, sieki savų tikslų, bet ne dėl kitų, ne tam, kad būtum geresnė už kitą moterį, o tam, kad pačiai sau patiktum, tada ir sektis pradeda

Duota-neduota

Šį savaitgalį buvau susitikusi su savo drauge. Su ja aš galiu aptarti įvairiausias temas ir prieiti įvairiausias išvadas. Penktadienis, po lietaus džiuginanti saulutė, pasiėmėm po puodelį nuostabiai skanios kavos ir ėjom pasivaikščioti po senąjį Vilnių. Kai pradėjau rašyti blogą, nuolat ją kamantinėju moteriškom temom (Brangioji, atleisk ir AČIŪ:)). Kalbėdamos apie moteris kartu jas ir stebėjom. Kokį pagrindinį dalyką pastebėjom, nusprendžiau aprašyti kitame įraše, o dabar man knieti panagrinėti kitą klausimą, ar visos moterys gali būti moteriškos? Labai dažnai girdžiu sakinį: „vienoms tai tiesiog duota, o kitoms ne“ ir, iš tikrųjų, tai gera mintis, bet nesutikčiau su tuo taip kategoriškai ir geriau pasakyčiau, kad vienos savo moteriškumu mėgaujasi, o kitos jo bijo. Seminare „Moters studijos“ vadovė Eglė pateikė nuostabų pavyzdį- atkreipkit dėmesį į mažas mergaites. Jos rengiamos mergaitiškais drabužėliais, jos mėgsta gražius daiktus, visada laukia, kada pagirsi jų naują suknytę, jos smalsios, emocingos, protingos… tiesiog atkreipkit dėmesį į savo ar savo artimųjų dukras ir stebėkit. Jos nesupranta, ką daro, nes joms tai natūralu. Jos dar nesupranta, kad gimė moterimi, bet taip elgiasi, kodėl? Nes tai moters prigimtis, o tai reiškia, kad mes visos tai turime, bet tai dingsta. Tai dingsta, nes mus veikia tėvai, darželis, mokykla, visuomenė apskritai. Socialinė aplinka bukina, slopina vidinę moterį ir ilgainiui moteris jos nebegirdi, nebejaučia. Kartais pasižiūriu į nedrąsias pažįstamas moteris ir susimąstau, na nejaugi galima ją paversti savimi pasitikinčia moterimi? Ir manau, kad kai ji pati nustos tikėti kitų žodžiais apie save, o pradės mokytis klausyti ir jausti vidų, puoselės savąjį moteriškumą, tada ji, kaip meksikietiškuose serialuose, iš vargšės Marimar taps žavinga moterimi.